Užsieniečiai papasakojo, kodėl nusprendė apsigyventi Lietuvos uostamiestyje

Aukštos kvalifikacijos specialistai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio renkasi Klaipėdą savo namais ir čia kuria gyvenimą.
headline image

Pasikalbėjus su užsieniečiais, persikėlusiais gyventi ir dirbti į Klaipėdą, išryškėjo kelios priežastys, kodėl šis Baltijos miestas paliko stiprų įspūdį jo svečiams. Vienas pagrindinių veiksnių – šio regiono gamta, nepaliekanti nė vieno abejingo. Wouteris Langhoutas, gamtosaugininkas, prieš keletą metų persikėlęs iš Nyderlandų, tikina, kad jį sužavėjo Klaipėdos pakrantė ir kraštovaizdis. Jis taip pat giria lietuviškus patiekalus, draugišką bendruomenę ir ramią gamtinę aplinką.

„Aš labai vertinu gamtą, todėl iš tiesų žaviuosi Klaipėdos kompaktiškumu ir jos vieta prie jūros. Smagu tyrinėti apylinkes po darbo ar savaitgaliais. Įspūdingai graži Nemuno delta, paukščių draustinis – tokių vietų pasaulyje nedaug“, – savo įspūdžiais dalijasi jis.

Nuotolinis darbas – vienas iš privalumų

Antroji priežastis, kurią minėjo Wouteris ir kiti specialistai iš užsienio, – puikios nuotolinio darbo galimybės Klaipėdoje. Anksčiau savo karjeroje Wouteris dirbo įvairiose aplinkosaugos valstybės institucijose Nyderlanduose ir Belgijoje. Vėliau perėjo į nevyriausybinį sektorių: konsultavo įmones, institucijas ir organizacijas, rengė įvairias ataskaitas, organizavo susitikimus ir konferencijas. Pasak pašnekovo, didžioji dalis šio darbo paprastai atliekama nuotoliu, o šiuo požiūriu Klaipėda siūlo daugybę galimybių.

„Dėl savo darbo pobūdžio galiu dirbti nuotoliu iš bet kurios pasaulio vietos. Todėl pasirinkau Klaipėdą, kuri atitiko mano poreikius ir buvo patraukli tiek gyventi, tiek dirbti. Natūralu, kad sprendimui įtakos turėjo ir žmonos pageidavimai. Baltijos jūros pakrantė – mėgstamiausia jos vieta Lietuvoje, o mus abu sieja didelė meilė gamtai, todėl dažnai lankomės pajūryje. Šiuo metu daug keliauju, bet bandau įsitvirtinti šiame mieste: čia kuriu verslą, o Klaipėda man atrodo prieinamesnis pasirinkimas nei sostinė“, – sako Wouteris.

Integraciją palengvina miesto organizacijos

Wouteris sako, kad per kelerius metus uostamiestyje sutiko daug nuostabių žmonių. Nors lietuvių kalba vis dar kelia sunkumų, pasak jo, vietos gyventojai atvykus ir įsikuriant buvo labai paslaugūs. Miesto organizacijos, tokios kaip „International House Klaipėda“, persikeliant suteikė didelę paramą. Kaip vieną iš Klaipėdos stiprybių Wouteris išskyrė bendradarbystės erdvę „Lighthouse“, apibūdindamas ją kaip vertingą turtą nuotoliu dirbantiems žmonėms, leidžiantį aiškiai atskirti darbą ir poilsį.

„Patarčiau atvykstantiems iš užsienio sutvarkyti visas formalumus, vos atvykus į miestą. Palyginti su Nyderlandais, pastebėjau, kad Klaipėdoje, kai kalbama apie nuosavo verslo pradžią, biurokratijos yra mažiau. Daug informacijos pateikiama ir anglų kalba. Tokios organizacijos kaip „International House Klaipėda“ atvykus teikia vertingų patarimų: kur ir kada kreiptis, kokių žingsnių imtis, kaip sutvarkyti sveikatos draudimą, verslo licencijas ir kitus formalumus. Tokia organizacija mieste yra didelis privalumas“, – pastebi Wouteris.

Po studijų liko dirbti

Marina Harutyunyan, kilusi iš Armenijos, šiuo metu Klaipėdoje dirba pirkimų ir pardavimų vadove privačioje įmonėje, kurioje dirba apie du šimtus darbuotojų. Šiame mieste ji atsidūrė studijų metu, pasirinkusi studijuoti tarptautinį verslo administravimą ir rinkodarą LCC tarptautiniame universitete. Pasak jos, tai tapo gyvenimo lūžio tašku, atnešusiu didelių pokyčių. „Daug girdėjau apie Lietuvą iš naujienų ir knygų, bet, norėdama geriau pažinti šalį ir Klaipėdą, pasirinkau čia studijuoti. Atvykusi nustebau, koks gražus ir kompaktiškas šis miestas prie jūros. Nuostabu, kiek čia paslėptų perlų, galimybių ir neišnaudoto potencialo“, – sako Marina.

Įgijo patirties ir gavo rekomendacijų

Pasak Marinos, Klaipėda turi daug potencialo, tačiau sėkmė priklauso nuo asmeninių pasirinkimų ir gebėjimo pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Studijų metu Marina aktyviai bendradarbiavo su jaunimo organizacijomis, skyrė laiko savanorystei ir prisidėjo prie įvairių bendruomenę stiprinančių projektų. Per kelerius aktyvios savanorystės metus ji užmezgė vertingų kontaktų, įgijo patirties ir gavo puikių rekomendacijų, o galiausiai sulaukė darbo pasiūlymo.

„Atvykti į kitą šalį, į kitą kultūrą – tai savęs pažinimo kelionė. Svarbu neizoliuoti savęs, o bendrauti su vietiniais, susipažinti su jų papročiais. Iš pradžių lietuviai gali pasirodyti santūrūs, todėl sunku su jais susidraugauti. Tačiau suradus bendrų pomėgių užsimezga stipri draugystė. Todėl savanorystė organizacijose padėjo man įgyti daug patirties, išplėsti pažinčių ratą ir įsitvirtinti čia“, – pataria Marina.

Orientuota į bendruomenės kūrimą

Marina pastebi, kad Klaipėda juda gera linkme. Per metus, praleistus studijuodama ir dirbdama mieste, ji matė daug pokyčių ir patobulinimų. Atvykusi iš Armenijos, ne ES šalies, iš pradžių ji susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis. Pasak Marinos, pačioje pradžioje trūko informacijos; tokios organizacijos kaip „International House Klaipėda“ konsultuoja ir teikia vertingų patarimų užsieniečiams, nukreipdamos juos teisinga linkme. LCC tarptautinis universitetas ir jo migracijos padalinys atliko svarbų vaidmenį supaprastinant Marinos integracijos procesą studijų metu.

„Sunku pasakyti, kas manęs laukia ateityje“, – svarsto Marina. „Dabartinėje darbovietėje turiu daug augimo galimybių, leidžiančių įgyti daugiau verslo administravimo patirties. Klaipėda yra puiki vieta įgyti darbo patirties: laisvojoje ekonominėje zonoje veikia kelios tarptautinės įmonės, taip pat uosto įmonės ir įvairūs smulkūs verslai. Šiuo metu esu laiminga gyvendama ir dirbdama čia, būdama miesto bendruomenės dalimi. Tai gali skirtis nuo to, kuo užaugau, bet turi savitą žavesį“, – baigia Marina.