Gyvenamosios vietos deklaravimas. Kodėl tai svarbu ir kam to reikia?
Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ši procedūra būtina, kai:
- Užsienio piliečiai atvyksta gyventi į šią šalį;
- Lietuvos piliečiai grįžta gyventi į tėvynę arba planuoja pasilikti šalyje daugiau nei 183 dienas;
- Gyventojai pakeičia gyvenamąją vietą šalies teritorijoje;
- Gimsta Lietuvos Respublikos pilietis.
Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Deklaruojama vieta gali būti nuosavo nekilnojamo turto, nuomojamo būsto, seniūnijos arba savivaldybės lokacija.
Gyvenamosios vietos deklaracija nuosavame būste
Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavame būste užtenka su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti seniūnijoje / savivaldybėje. Taip pat tai galima padaryti užpildžius paraišką internetu Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre. Jungiantis prie savitarnos sistemų jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. bankininkyste, elektroniniu arba mobiliuoju parašu.
Gyvenamosios vietos deklaracija nuomojamame būste
Šis būdas yra įmanomas tiek fizinėse vietos deklaravimo vietose, tiek internetu. Be asmens tapatybės dokumento privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente. Taip pat būsto savininkas gali atvykti į seniūniją / savivaldybę ir pasirašyti leidimo formą arba patvirtinti tai internetu, prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų.
Gyvenamosios vietos deklaracija seniūnijos / savivaldybės adresu
Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai. Deja, užsieniečiai tokio pasirinkimo neturi.
Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimas
Be suaugusiųjų būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento. Jei deklaruojama gyvenamoji vieta yra nuomojamas būstas, atskiro nekilnojamo turto savininko leidimo nereikia, nes tėvų ir vaikų gyvenamieji adresai sutampa.
Užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimas
Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą. Deja, užsienio piliečiai negali pildyti vietos deklaracijos paraiškų internetu.
Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo. Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais. Atkreipiame dėmesį, kad adresą turinčiuose sklypuose, kuriuose nėra pastatų, prisideklaruoti negalima.
Gyvenamosios vietos deklaravimo nauda
Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją. Todėl jums svarbūs laiškai bei būtinoji pagalba bus suteikta greitai ir laiku.
Taip pat įregistruotas gyvenamosios vietos adresas suteikia galimybę pasinaudoti jums priklausančiomis paslaugomis bei parama, kurią teikia tos vietos seniūnija / savivaldybė:
-
Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui, turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt. Visos šios teisės yra suteikiamos pirmumo tvarka.
-
Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro. Taip pat jie gauna privalomąjį sveikatos draudimą ir nemokamai naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
-
Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Taip pat jiems suteikiamos būtinosios socialinės išmokos, padedančios pragyventi iki tol, kol asmenys susiranda darbą.
-
Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu. Jie laiku ir reguliariai į savo namus gauna pinigus, kuriuos pristato Lietuvos pašto darbuotojai.
-
Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies  pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę. Sudėtingų procedūrų ir nenumatytų kelionių išvengiama tais atvejais, kai deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su realiu asmens buvimo adresu.
Gyvenamosios vietos išdeklaravimas
Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta. Tačiau viskas yra kitaip, jei planuojama išvykti iš šalies.
Jei planuojate išvykti iš Lietuvos ilgiau nei 6 mėnesiams, privalote išdeklaruoti savo gyvenamąją vietą ir ją prideklaruoti toje vietoje, kurioje apsistosite. Prieš išvykstant tai galima padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, internetu arba po kelionės apsilankius Lietuvos Respublikos vietos diplomatinėje atstovybėje arba konsulinėje įstaigoje.
Išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaruoti nereikia tais atvejais, kai asmenys:
-
Dirba diplomatinį darbą ir dėl jo specifikos vieni arba su šeima turi pakeisti gyvenamąją vietą visam darbo laikotarpiui;
-
Atlieka karo tarnybą;
-
Gydosi stacionariniuose sveikatos priežiūros centruose;
-
Studijuoja nuolatinėje studijų programoje ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse;
-
Atlieka bausmę tardymo izoliatoriuje arba pataisos namuose;
-
Dirba jūrininkais laivuose, kurie plaukioja ir nuolat keičia savo lokaciją.
Dažniausiai pasitaikančios vietos deklaravimo klaidos
Nors gyvenamosios vietos deklaravimas yra gana lengva procedūra, būna ir įvairių nesusipratimų. Susipažinkite su dažniausiai daromomis klaidomis, tinkamai pasiruoškite, sutaupykite laiko ir išvenkite nepatogumų deklaracijos metu.
-
Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę. Svarbu stebėti savo deklaracijos galiojimo terminą ir laiku jį pratęsti tam, kad nenutrūktų jūsų teisės naudotis valstybinių ir viešųjų įstaigų paslaugomis bei parama.
-
Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu. Jei jau deklaruotos gyvenamosios vietos adresas dėl tam tikrų aplinkybių pakito – būtina teikti pakartotinį prašymą deklaruoti gyvenamąją vietą patikslintu adresu.
-
Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų. Tokiu atveju turite nedelsiant kreiptis į seniūniją / savivaldybę arba deklaruoti naują gyvenamąją vietą internetu.
-
Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame. Tai turėsite atlikti patys.
-
Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama. Tai turite atlikti patys per 1 mėnesį laiko nuo jo gimimo.
-
Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu. Būtina kreiptis į įstaigas, atsakingas už deklaracijų įregistravimą, arba paraiškas pildyti internetu.
